Linkejimai iš Ho Chi Minh miesto!

  Ugnės pasiulymu nusprendžiau pradėti rašyti blogą, kad galėčiau pasidalinti savo nuotykiais naujoje šalyje. Šiandien yra lygiai mėnuo nuo akimirkos kai po 15 valandų trukusio skrydžio mano kojos pirmą kartą palietė pietryčių azijos žemę. Jau spėjau paragauti tradicinių patiekalų, pagyventi dviejuose skirtinguose Ho Chi Minh miesto rajonuose ir net stebėti didžiausią Vietnamiečių šventę: Naujuosius mėnulio metus arba Tet, kai vietiniai verslai, parduotuves, restoranai uždaro savo duris savaitės ilgumo atostogoms ir parkai bei lankytini objektai užsipildo ne turistais, o vietiniais.
  Prieš kelias dienas facebooke pasidalinau mažais pirmaisiais savo pastebejimais. Noriu apie juos papasakoti plačiau.

 1. "Saulei pakilus čia karšta kaip pirtyje ir toks jausmas kad kasdien darosi vis karščiau, bet kai saulė nusileidžia maloniai vėsu." Nėra nei ką pridurti, praėjusią savaitę kasdien temperatūra pakildavo iki 37 laipsnių, o šią savaitę džiaugiamės atšalimu, tik 35laipsniai!!! Protu nesuvokiama man kaip žmonės gali su kelnėmis ir švarkeliais vaikščioti. Bet šis tropinis klimatas padeda augti ir žydėti įpudingoms gelėms ir tropiniams vaismedžiams.

. 

2. Gaidžiai tikrai yra dominuojanti gyvunijos rūšis. Nuo kiemuose uždarytų gaidžiu gaujų, paklusnių palaidų gaidžių vaikštančių gatvėmis iki keistuose mažuose gardeliuose uždarytų ir paliktų vidury šaligatvio.  


3. Minėjau kad žmonės čia nevaikšto, tik važinėja. Pridursiu, jie ne tik kad patys nevaikšto, bet ir nesupranta kodėl kažkas galėtu savo noru kažkur eiti užuot važiavus. Kaskart išėjusi sulaukiu taxi siulymu pavežti ir kaskart matau jų nustebusius veidus kai atsisakau ir nueinu savais keliais. Pora netgi buvo manęs paklausę kodėl atsisakau jų paslaugų. (Taxi čia labai pigūs)
4. Apie maisto kainas butų galima kalbėti ir kalbėti, tačiau faktas yra tas, kad vietinis maistas pirktas restorane ar kavinėje bus tikrai geresnis nei gaminantis pačiam, o ir kainos stebetinai mažos. Kas brangu, tai importuoti produktai, importuotas maistas, toki maista tiekiantys restoranai taip pat nera labai pigūs, be to šių produktų ir rasti ne taip lengva.
5. Skirtumas tarp turtingų ir vargingų tapo dar ryškesnis kai persikėlėme į naują rajoną. Mus supa grandioziniai namai, namų kompleksai, vilos, o tarp tų naujų modernių namų stovi pusiau apgriuvę pašiūrės. Rytais gali matyti kaip žmonės rankomis sulipę į priekabą rūšiuoja šiukšles.






6. Pamažu pradedu išsiaiškinti ką valgau, tačiau didelė vaisių ir daržovių skilties dalis man vis dar mistika. Netgi pupos man buvo niekad nematytos. O ką jau kalbėti apie sriubos Phở sudėtį.
7. Labai džiaugiuosi išgyvenusi tris savaites miesto centre, kur kaskart einant per gatvę galvoji, kad tik nenutrenktų kol iš visų pusių tave supa chaotiškai važinėjantys motoroleriai ir "verčiau partrenksiu, nei praleisiu" taxi. Dabar galiu ramiau atsikvėpti antrojo rajono gatvėse.

Ir apskritai galiu tik pasidžiaugti gyvenimo pokyčiais, kad ir kokie sudėtingi jie kartais bebūtų.