Posts

Kelione i Koh Samed sala

Image
Šį penktadienį pabudome dar saulei nepatekėjus ir leidomės į savo pirmąją kelionę Tailando autobusu. Po 3,5val autobuse praleistų miegant ir bandant neužmigti kad galėtumėm pažiūrėti į vaizdus pro langą mes pasiekėme uostą, kur mūsų laukė dar viena kelionės dalis - vietinis laivas į salą. Kelionė truko apie 45 minutes, šalia mūsų gyvai grojo muzika (gitaristas pakeleivis) ir visi aplink pastoviai save fotografavosi. Kelionė laivu atrodė žymiai ilgesnė nei iš tiesų buvo. Po kelionės abu buvome labai alkani. Tik atvykus į uostą skubėjome į viešbutį, bet mus prie išėjimo sustabdė darbuotojai aiškindami kad pirma turime nusipirkti leidimą į nacionalinį parką. Kadangi mūsų viešbutis buvo visai šalia uosto, mes parodėme kad einame ne ten ir praėjome. Kaip jau minėjau mūsų viešbutis buvo visiškai šalia pat pat uosto, iš pradžių kiek bijojome kad uosto garsai neleis mums užmigti, bet pasirodo jie nei neprilygo gamtos keliamiems triukšmams.  Viešbutis buvo ant uolų, maži namukai...
Post a Comment
Read more
Image
Pirmąjį rytą Balio saloje sutikome vėsiame kambaryje, minkštuose pataluose girdėdami pauksčių čiulbesį. Papusryčiavome stebėdami paukštelius skraidant po ryžius, laumžirgius sukančius ratus ir driežus besideginančius saulėje. Apziurejome viesbucio teritoriją kurioje buvo nedideli ryžių laukai su besiturškiaunčiomis žasimis, didžiulių lelijų tvenkiniai, sodelis su gėlėmis, upeliai, mediniai ir bambukiniai tilteliai, kabančios lijanos ir palmemis apsuptas baseinas. Viskas buvo taip gražu, kad trumpai mastėme net niekur nebeiti, o pasilikti viešbutyje ir atsipalaiduoti apsupti gamtos. Viešbutis nemokamai vežiojo į miesto centrą todėl nusprendėme nuvažiuoti apsidairyti.  Miestelis mums iškart patiko: jauku, žmonės vaikštinėja, visur šventyklos, šventųjų skulptūros. Per daug nesismulkine ėjome ieškoti kelio vedančio devynis kilometrus per ryžių laukus. Saulė svilino, danguje vos vienas kitas mazas debesėlis, vis dar stenbiuosi kad neperkaitome. Takelis prasidė jo siauroje gatvelė je ta...
1 comment
Read more
Beprotiškas eismas Dar niekad nesu mačiusi tokios maišalynės kaip Vietnamiečių eismas. Eismas vyksta visomis kryptimis vienu metu. Čia negalioja jokios taisyklės. Neturi šalmo? Ne bėda.  Neturi teisių? Šok ant motorolerio ir nesuk galvos.  Nori kirsti tris juostas nerodydamas posūkio? Kodel gi ne, nesidairyk atgal ir tik neužmirsk papypsinti.  Vaikai sutemus neapsviestose gatvėse nori pasivažinėti dviračiais vidury plento? Kodel gi ju dar juodai neaprengus, kad prasčiau matytusi.  Užsidegė raudona šviesoforo spalva? Na gal dar niekam nesutrugdysiu pravažiuodamas, juk pajūdėję per geltoną vis tiek dar važiuoja. Tau patogiausias kelias yra prieš eismą? Važiuok drąsiai, negi gaiši laiką važiuodamas pagal taisykles. Rodai posūkio signalą į dešinę? Tai dar nereiškia, kad apskritai kažkur suksi, na galbūt į kairę. Reikia nusipirkti porą dėžių prekių? Kodėlgi nepasisodinus ant motorolerio vyro ir trijų vaikų, o tas dėžes tiesiog pasidėti ant išsikišusių k...
Post a Comment
Read more
Image
Tarsi džiunglių vidury...         Niekad nėt nenumaniau kad man gali taip patikti gyventi daugiabutyje. Po tiek metu kaime su dideliu kiemu, mišku, laukais, po Barcelonos parku, kalnų ir pliažų daugiabutis vidury miesto neskambėjo labai patraukliai. Mane visad daug labiau žavėjo ne architektūra, o gamta ir čia aš esu jos apsupta kaip niekada.         Pro penkto aukšto langus matome ne tik tolyn besidriekiančius namus, dangoraižius, šventyklas, bet ir daugybę žalumos. Jei žvilgtelsi į upės pusę akimirkai gali pamiršti jog gyveni daugiamilijoniniame mieste. Galiu mėgautis viskuo kas man patinka gamtoje, kasdien jaučiu dienos svilinantį karštį gūsiais vejantį švelnų gaivų vėją. Matau namus guobiančių egzotinių medžių virtinę, gausiai apaugusius plačius upės krantus, galiu stebėti saulę besileidžiančią į miesto gilumą ir rožiniai nudažančia visą padangę. Matau daugybę įvairių paukščių sukančiu ratus ir vienas už kitą gražiau giedančių, vak...
Post a Comment
Read more
Image
Kąsnelis egzotikos Vienas didelis gyvenimo Vietname privalumas, švieži egzotiniai vaisiai. Anksti ryte į miestą suvažiuoja šimtai ūkininkų ir užlieja turgus ir gatves ka tik nuskintais vaisiais ir daržovėmis. Didžiosios jų dalies aš dar nepažystu, bet pamažu išbandau vis kažką naujo. Mane nustebino vietiniai mangai. Iš pradžių net nesupratau kas tie žali vaisiai, kol nesužinojau kad tai mangai ir čia jie valgomi kol dar yra žali. Tiesa pasakius suprantu kodel, man jie tokie pasirodė žymiai skanesni, saldžiarūgščiai. Kokosai tikras turtas! Ant palmių kabančių jų daugybė rūšių tad ir gatvėse pardavinėjamų netrūksta. Visad svajojau paragauti šviežaus ananaso sulčių ir čia mano svajonė išsipildė, prie mano akių pardavėjas peiliu nukirto viršūnėlę, įkišo šiaudelį ir man beliko mėgautis gaivumu. Šio gėrio dar ne kartą pirksiu. Štai kokį ananasą nusipirkau:  Kam nukirpti tuos lapus ir šakas nuo apačios, juk ir taip patogu vežtis motoroleriu, o paskui ir išgvaldenti tikrai n...
Post a Comment
Read more