Pirmąjį rytą Balio saloje sutikome vėsiame kambaryje, minkštuose pataluose girdėdami pauksčių čiulbesį. Papusryčiavome stebėdami paukštelius skraidant po ryžius, laumžirgius sukančius ratus ir driežus besideginančius saulėje. Apziurejome viesbucio teritoriją kurioje buvo nedideli ryžių laukai su besiturškiaunčiomis žasimis, didžiulių lelijų tvenkiniai, sodelis su gėlėmis, upeliai, mediniai ir bambukiniai tilteliai, kabančios lijanos ir palmemis apsuptas baseinas. Viskas buvo taip gražu, kad trumpai mastėme net niekur nebeiti, o pasilikti viešbutyje ir atsipalaiduoti apsupti gamtos. Viešbutis nemokamai vežiojo į miesto centrą todėl nusprendėme nuvažiuoti apsidairyti. Miestelis mums iškart patiko: jauku, žmonės vaikštinėja, visur šventyklos, šventųjų skulptūros. Per daug nesismulkine ėjome ieškoti kelio vedančio devynis kilometrus per ryžių laukus. Saulė svilino, danguje vos vienas kitas mazas debesėlis, vis dar stenbiuosi kad neperkaitome. Takelis prasidė jo siauroje gatvelė je ta...